gyvenimo nuotrupos

jau teko truputį rašyti šiuo klausimu anksčiau. žinoma, esu šališkas žmogus, bet, manau, jei šališkas nebūčiau, tai tikriausiai ir neatkreipčiau dėmesio į visus tuos dalykus, kuriuos pastebiu dabar.

jau nešneku apie tai, kad žmonėms vis dar didžiausias įžeidimas yra, jei pavadini juos ,,žydrais”. tai kažkaip baisu.tiesiog baisu.jeigu žmonės nenustos šitaip elgtis, ar kada nors tikrai galėsi gerai jaustis būdamas ne tik tarp savo uždaros bendruomenės narių?

mus nuo vaikystės išmoko gėdytis to, kas esame, kas būsime. ypač tai, žinoma, susiję su vyrais. moterims gal kiek lengviau, bet kokios apkalbos kyla, kai kas nors pastebi savo tarpe ir lesbietę! patikėkite. man net nejauku visada. nesakau, aš didžiuojuosi tuo, kas esu, bet nėra lengva gyventi tokioje visuomenėje, kuri stengiasi tavęs nusikratyti ar tave užmiršti..

ir šiaip. tarkime aš..studijuoju, greitai gausiu diplomą, o toliau? galėčiau dirbti mokytoja, bet viešoji nuomonė?- nuolatos apsimetinėti, kad esi kažkas kitas? aš taip negaliu. manau, neverta tam gaišti laiko.bet tėvai nenori, kad jų vaikus mokytų homoseksualai. tai suprantama, o vis gi..–kuo iš tikrųjų skiriasi heteroseksualaus ir hommmoseksualaus žmogaus seksualumas?- žinau, būnant vaiku, abi šios ,,formos” man atrodė savotiškai ,,nešvarios”, tai buvo dar tada, kai žmogus neturi seksualinių instinktų, kai bet kokie santykiai dviejų žmonių man atrodė bjaurūs…sakau, kad mes esame lygūs. juk heteroseksualas mokytojas irgi neturi teisės aiškinti pirmokams apie sekso naudą ar pan’ tad kodėl manoma, jog homoseksualai kelia didesnį pavojų vaikams, jų auklėjimui ir būsimam gyvenimui, nei bet kuris ,,normalios” orientacijos žmogus? visi mes turime suvokti savo atsakomybę už tai, ką dorome. ir tai viskas. viskas, ko reikia.

atleisti žmogų iš darbo ar šnairuoti į jį tik dėl jo orientacijos, tai..barbariška, pasakyčiau.

ir dar tai, kaip žmonės šneka tarpusavyje, kai nemano, kad jų tarpe yra ir ,,kitokių”.- jie tokie pasitikintys savimi, niekada nemano, kad gali ką nors įžeisti. tarsi homoseksualumas būtų koks labai labai retas dalykas, kurio greičiausia nesutiksi per visą savo gyvenimą.. visada sunku kalbėti su žmonėmis tokiomis temomis kaip vedybos, šeima, meilės paieškos,- mūsų situacijos kartu ir panašios, ir labai skiriasi,- o jie to nesupranta.. atrodo, netiki tavimi, tuo, ką sakai… o jei jie netiki tavo homoseksualumu, tai netiki ir tavimi pačiu, nes šis dalykas yra labai svarbus, bent jau man..

bet moterimis apskritai nelabai kas tiki. daugumas apskritai mano, kad lesbietės egzistuoja tik kaip žaisliukai vyrų malonumui žadinti.

žinau, neturėčiau stengtis kitiems ko nors įrodinėti, bet man pabodo klausytis kaip kiti mane taiso, tiek per paskaitas, kai kalbu apie savo gyvenimą( kartais to prisireikia,- o jie sako: ,,tu maišai įvardžius”), tiek gyvenime, kai skaitydami tavo poeziją kiti tik galvas kraipo dėl jos homoerotiškumo..

pavargsti nuo visko. tikrai mūsų gyvenimas nėra lengvas.

..meskit į mane akmenį, ir aš nepasitrauksiu..

Rodyk draugams